Pirmi žingsniai įsteigus VšĮ – ką reikia atlikti?

VšĮ jau įregistruota, gavote Registrų centro elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) – steigimo etapas baigtas. Dabar reikia pasiruošti įprastai įstaigos veiklai. Vienus veiksmus reikia atlikti visoms VšĮ, kiti priklauso nuo to, ką įstaiga veiks, ar turės darbuotojų, gaus paramą, vykdys ekonominę veiklą.

Jeigu VšĮ steigimo procesas dar tik laukia, informaciją apie dokumentus, kainą ir steigimo būdus rasite VšĮ steigimo puslapyje.

Po VšĮ įregistravimo rekomenduojame pasirūpinti šiais dalykais:

  1. Pateikti dalininkų duomenis į JADIS.
  2. Pateikti naudos gavėjų duomenis į JANGIS.
  3. Įdarbinti VšĮ vadovą.
  4. Atidaryti banko sąskaitą.
  5. Pateikti VMI trūkstamus duomenis.
  6. Jei aktualu, įregistruoti NVO žymą.
  7. Jei reikalinga, gauti paramos gavėjo statusą.
  8. Įvertinti PVM mokėtojo registracijos poreikį.
  9. Pasirūpinti apskaita.

1. VšĮ dalininkų duomenys – JADIS

Pirmiausia pasirūpinkite dalininkų duomenimis. Jie teikiami į Registrų centro Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS).

Į JADIS pateikiami kiekvieno VšĮ dalininko duomenys. Apie fizinį asmenį pateikiami jo identifikaciniai duomenys, o apie juridinį asmenį – juridinio asmens duomenys. Taip pat nurodoma dalininko teisių įgijimo data, jo įnašo vertė, o pasikeitus įnašo dydžiui – šio pasikeitimo data. Dalininkui perleidus savo teises, JADIS nurodoma ir dalininko teisių perleidimo data. Pasikeitus dalininkams, jų skaičiui ar šiems duomenims, informaciją JADIS reikia atnaujinti.

2. Naudos gavėjų duomenys – JANGIS

Į JANGIS pateikiami duomenys apie fizinius asmenis, kurie yra VšĮ naudos gavėjai. Paprasčiausia situacija – kai VšĮ dalininkai yra fiziniai asmenys. Tokiu atveju JANGIS nurodomi tie dalininkai, kuriems priklauso daugiau kaip 25 % VšĮ įnašų ar balsų. Jeigu du dalininkai turi po 50 %, nurodomi abu. Jeigu vienas dalininkas turi 80 %, o kitas – 20 %, nurodomas 80 % turintis dalininkas. Asmuo, turintis 25 % ar mažiau, vien dėl turimos dalies naudos gavėju nelaikomas.

Jeigu VšĮ dalininkas yra juridinis asmuo, situaciją reikia vertinti individualiai. Ką nurodyti JANGIS, priklauso nuo to juridinio asmens teisinės formos, jo dalyvių, valdymo struktūros ir nuo to, kas jį kontroliuoja. Pavyzdžiui, UAB, MB, asociacijos ar labdaros ir paramos fondo valdymas skiriasi, todėl nėra vienos taisyklės, kad visais atvejais reikia nurodyti juridinio asmens akcininką, narį ar vadovą.

Jeigu pagal įnašus ar balsus naudos gavėjo nustatyti negalima, vertinama, ar yra fizinis asmuo, kuris VšĮ kontroliuoja kitu būdu, pavyzdžiui, gali skirti ar atšaukti vadovą arba priimti svarbiausius įstaigos sprendimus. Jeigu ir tokio asmens nėra, JANGIS nurodomi VšĮ valdantys asmenys – vadovas, o jei VšĮ turi valdybą ar kitą valdymo organą, gali būti nurodomi ir jo nariai.

JANGIS yra atskiras registras nuo JADIS, todėl VšĮ dalininkų duomenys iš JADIS į JANGIS automatiškai nepersikelia. JADIS ir JANGIS nurodomi asmenys gali būti tie patys, tačiau gali ir skirtis, nes šiuose registruose pateikiami skirtingi duomenys: JADIS – apie VšĮ dalininkus, JANGIS – apie jos naudos gavėjus. Pasikeitus naudos gavėjams ar jų duomenims, informaciją JANGIS reikia atnaujinti.

3. Įdarbinti VšĮ vadovą

Įregistravus VšĮ reikia pasirūpinti vadovo įdarbinimu ir apie darbo pradžią pateikti 1-SD pranešimą „Sodrai“.

Pranešimą galima pateikti elektroniniu būdu. Jei tai atliks apskaitą tvarkantis asmuo ar įmonė, pirmiausia suteikiamas reikalingas įgaliojimas. Tuomet vadovui pačiam nereikia kiekvieną kartą jungtis prie „Sodros“ ir teikti apskaitos dokumentų.

4. Atidaryti VšĮ banko sąskaitą

Prieš kreipiantis į banką reikia pateikti VšĮ dalininkų duomenis į JADIS ir naudos gavėjų duomenis į JANGIS. Bankai, atlikdami privalomą kliento patikrą, tikrina juridinio asmens naudos gavėjus, todėl nepateikus duomenų į JANGIS VšĮ banko sąskaita neatidaroma. Jeigu VšĮ dalininkas yra kitas juridinis asmuo ar jos valdymo struktūra sudėtingesnė, bankas gali paprašyti ir papildomų dokumentų.

5. Pateikti papildomą informaciją VMI

Įregistravus VšĮ nereikia atskirai registruotis VMI mokesčių mokėtoju – pagrindinius įstaigos registravimo duomenis VMI gauna iš Registrų centro. Tačiau naujai VšĮ reikia pateikti ir papildomą VMI administruojamą informaciją.

Per Mano VMI pateikiama FR0791 forma, kurioje patvirtinami ir papildomi įstaigos duomenys: kontaktinė informacija, korespondencijos adresas, veiklos vykdymo vieta, vykdomos veiklos pagal EVRK kodus, apskaitą tvarkantis asmuo ir kita VMI reikalinga informacija. Taip pat sutvarkomos atstovavimo teisės VMI sistemose, kad vadovas ar jo įgaliotas asmuo galėtų teikti deklaracijas, prašymus ir kitus dokumentus.

6. Ar VšĮ reikalinga NVO žyma?

Nevyriausybinė organizacija (NVO) – tai nuo valstybės ir savivaldybių valdymo nepriklausoma organizacija, įsteigta savanoriškai ir veikianti visuomenės ar jos grupės naudai. Todėl ne kiekviena VšĮ automatiškai yra NVO. Jeigu VšĮ atitinka NVO reikalavimus, Registrų centrui pateikiamas atskiras prašymas įregistruoti NVO žymą.

NVO žyma gali būti reikalinga dalyvaujant projektuose, finansavimo programose ar kitais atvejais, kai reikia patvirtinti, kad VšĮ yra nevyriausybinė organizacija.

7. Paramos gavėjo statusas – atskiras veiksmas

NVO žyma ir paramos gavėjo statusas nėra tas pats. Jei VšĮ planuoja gauti paramą ir jai reikalingas paramos gavėjo statusas, dėl jo Registrų centrui teikiamas atskiras prašymas.

Todėl steigiant VšĮ iš karto verta apsvarstyti, ko organizacijai iš tikrųjų reikės: tik NVO žymos, tik paramos gavėjo statuso ar abiejų.

8. Ar VšĮ reikia registruotis PVM mokėtoja?

Viešoji įstaiga nėra atleidžiama nuo PVM prievolių vien todėl, kad ji yra VšĮ. Jeigu įstaiga vykdys ekonominę veiklą, teiks mokamas paslaugas, parduos prekes ar vykdys tam tikrus sandorius su užsieniu, reikia įvertinti, ar neatsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoja.

Kita vertus, vien paramos ar finansavimo gavimas savaime nereiškia, kad VšĮ būtinai turi tapti PVM mokėtoja. Vertinama konkreti įstaigos veikla ir sandoriai.

9. Apskaita nuo pirmos veiklos dienos

VšĮ privalo tvarkyti finansinę apskaitą ir teikti jai taikomas ataskaitas bei deklaracijas. Todėl apskaita verta pasirūpinti dar prieš gaunant pirmąsias sąskaitas, paramą ar priimant darbuotojus.

VšĮ apskaita turi ir savo specifikos. Priklausomai nuo veiklos gali tekti atskirai apskaityti paramą, projektų finansavimą, dalininkų įnašus, komercinės veiklos pajamas ir su skirtingomis veiklomis susijusias sąnaudas.

Atlikus šiuos veiksmus galima koncentruotis į tai, kam VšĮ ir buvo įsteigta – vykdyti numatytą veiklą, projektus, teikti paslaugas ar siekti kitų įstatuose nustatytų tikslų.