Nuo dokumentų parengimo iki įstaigos įregistravimo
Nuo dokumentų parengimo iki įstaigos įregistravimo
Nuo dokumentų parengimo iki įstaigos įregistravimo
Tai reiškia, kad VšĮ steigėjai nerizikuoja savo asmeniniu turtu. Viešosios įstaigos steigėjai vadinami dalininkais. Steigėjais gali būti tiek kiti juridiniai asmenys, tiek fiziniai asmenys.
Viešosios įstaigos tikslai – tenkinti viešąjį inetresą, vykdant visuomenei naudingą veiklą. VšĮ dažniausiai vykdo šias veiklas: sveikatos apsaugos, švietimo, laisvalaikio ir kitokių projektų, kurie nesiekia pelno. Tai reiškia, kad visas VšĮ pelnas nėra išmokamas nariams, kaip dividendai UAB, ar kaip avansinis pelnas MB. Visas VšĮ pelnas turi būti skiriamas viešajam interesui tenkinti, tolimesnių projektų finansavimui.
Kada tikslinga steigti viešąją įstaigą?
Viešosios įstaigos gali būti steigiamos įvairioms veikloms vykdyti. Valstybinės institucijos steigia tam tikrą veiklą vykdančias įstaigas, pavyzdžiui, ligonines, poliklinikas, įvairius medicininių paslaugų kabinetus. Viešosios įstaigos steigiamos, nes jos neturi tikslo pasipelnyti, o privalo padėti visuomenės ir bendruomenės nariams.
Kitas svarbus atvejis – mokymosi tikslai. Taip privatūs asmenys, komercinės įmonės ir, žinoma, valstybinės institucijos steigia įvairius mokslo projektus organizuojančias VšĮ. Tokios VšĮ užsiima įvairių kursų, seminarų, mokymų organizavimu vietinei ir visos Lietuvos bendruomenei.
Laisvalaikio praleidimas yra kita svarbi priežastis steigti viešąją įstaigą. Tai įvairios sporto, laisvalaikio organizacijos, sporto, meno renginių organizatoriai ir t.t.
Dar viena svarbi priežastis steigti viešąją įstaigą – galimybė gauti bendruomenės finansinę paramą, per skiriamus 1,2 % nuo gyventojų pajamų mokesčio. Tokia privilegija naudojasi įvairūs paramos, labdaros fondai, bendruomenių centrai, profesinės organizacijos ir t.t.
VšĮ steigimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra sudėtingas procesas, tačiau reikalauja profesionalo turimų įgūdžių ir žinių, ypač, kai VšĮ dirba samdomi darbuotojai.
Prieš steigdami viešąją įstaigą, pasikonsultuokite su mumis NEMOKAMAI.
Viešoji įstaiga (VšĮ) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, steigiamas visuomenei naudingai veiklai vykdyti.
VšĮ dažniausiai steigiama švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros ir kitose srityse, kur pagrindinis tikslas yra visuomenės poreikių tenkinimas. Šią teisinę formą renkasi asmenys ir organizacijos, kurių tikslas – įgyvendinti socialinius, švietimo, kultūros ar kitus visuomenei naudingus projektus.
Pagrindiniai skirtumai pateikti lentelėje:
| Juridinė forma | Pagrindinis tikslas | Gauto pelno panaudojimas | Kam dažniausiai pasirenkama? |
|---|---|---|---|
| VŠĮ | Visuomenei naudinga veikla | Naudojamas įstaigos tikslams ir veiklai | Švietimui, kultūrai, sportui, socialiniams projektams |
| MB, UAB | Verslo vykdymas | Gali būti išmokamas nariams | Smulkiajam verslui |
| Asociacija | Bendrų narių interesų tenkinimas | Naudojamas asociacijos tikslams | Bendruomenėms, klubams, profesinėms organizacijoms |
VšĮ pasirenkama vykdyti visuomenei naudingą veiklą, MB ir UAB – verslui, o asociacija steigiama bendriems jos narių interesams įgyvendinti.
Viešąją įstaigą gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjais gali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių fiziniai ar juridiniai asmenys.
Viešąją įstaigą gali steigti vienas arba keli steigėjai. Įsteigus VšĮ, steigėjai tampa jos dalininkais. Įstatymai neriboja maksimalaus VšĮ dalininkų skaičiaus.
Ne, steigiant viešąją įstaigą įstatinis kapitalas nėra formuojamas.
Skirtingai nei UAB, VšĮ neturi įstatinio kapitalo. Steigėjų perduoti pinigai, turtas ar kitos vertybės laikomi dalininko (steigėjo) įnašu, o ne įstatiniu kapitalu. Įstatymai nenustato minimalaus tokio įnašo dydžio.
Steigiant viešąją įstaigą paprastai reikalingi šie dokumentai:
Priklausomai nuo pasirinkto steigimo būdo ar konkrečios situacijos, gali būti reikalingi ir papildomi dokumentai.
Taip, viešąją įstaigą galima įsteigti internetu, kai tenkinamos Registrų centro nustatytos elektroninio steigimo sąlygos. Elektroninio steigimo metu naudojami pavyzdiniai steigimo dokumentai, o visi dokumentai pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Jei konkrečiu atveju elektroninis steigimas negalimas, VšĮ galima įsteigti dokumentus tvirtinant notaro biure.
Taip, viešoji įstaiga gali būti registruojama gyvenamosios paskirties patalpose. VšĮ buveinę taip pat galima registruoti negyvenamosiose, komercinėse ar kitos paskirties patalpose – teisės aktai nenustato, kokios paskirties patalpose turi būti registruojama juridinio asmens buveinė.
Svarbu, kad patalpos būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Jei jos nepriklauso steigėjui, reikalingas visų savininkų ar bendraturčių sutikimas.
VšĮ steigimo kaina priklauso nuo pasirinkto steigimo būdo. Jei dokumentus rengsite ir VšĮ registruosite savarankiškai, reikės sumokėti tik Registrų centro nustatytus mokesčius.
VšĮ steigimo paslaugos kaina prasideda nuo 199 Eur. Į ją įskaičiuotos konsultacijos, steigimo dokumentų parengimas, visos steigimo eigos priežiūra ir operatyvus reikalingų veiksmų atlikimas.
Tinkamai pasiruošus, viešoji įstaiga gali būti įsteigta per 1–2 darbo dienas. Tačiau galutinis duomenų įregistravimas valstybės registruose, įskaitant JADIS ir JANGIS, gali užtrukti iki savaitės.
Taip, viešoji įstaiga gali vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Ji gali teikti paslaugas, parduoti prekes ar kitaip gauti pajamų, jei ši veikla neprieštarauja VšĮ įstatuose numatytiems veiklos tikslams ir padeda juos įgyvendinti.
Taip, viešoji įstaiga gali uždirbti pelną. Tačiau gautas pelnas negali būti skirstomas dalininkams – jis turi būti naudojamas VšĮ įstatuose numatytiems veiklos tikslams įgyvendinti ir plėtoti.
Taip, viešoji įstaiga yra pelno mokesčio mokėtoja. Pelno mokestis apskaičiuojamas, o lengvatos taikomos Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Priklausomai nuo vykdomos veiklos ir gaunamų pajamų pobūdžio, VšĮ gali būti taikomos pelno mokesčio lengvatos arba dalis pajamų gali būti neapmokestinama.
Ne, viešoji įstaiga negali išmokėti pelno dalininkams. Uždirbtas pelnas turi būti naudojamas VšĮ įstatuose numatytiems veiklos tikslams įgyvendinti ir plėtoti.
VšĮ privalo registruotis PVM mokėtoja, kai per paskutinius 12 mėnesių apmokestinamųjų pajamų suma viršija PVM įstatyme nustatytą ribą arba atsiranda kita įstatyme numatyta prievolė registruotis PVM mokėtoja. Taip pat registruotis gali ir savanoriškai.
Taip, viešoji įstaiga privalo tvarkyti finansinę apskaitą. Finansinė apskaita turi būti tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, nepriklausomai nuo VšĮ vykdomos veiklos apimties.
Viešoji įstaiga privalo teisės aktų nustatytais terminais teikti finansines ataskaitas, deklaracijas ir kitus privalomus duomenis. Teikiamų dokumentų apimtis priklauso nuo vykdomos veiklos pobūdžio.
Metinės ataskaitos ir deklaracijos:
Periodinės, mėnesinės deklaracijos:
Viešajai įstaigai vadovauja vienasmenis valdymo organas – vadovas (direktorius). Jis organizuoja VšĮ veiklą, atstovauja įstaigai, sudaro sandorius ir atsako už įstatymų bei įstatų reikalavimų laikymąsi.
Privalomas VšĮ valdymo organas yra dalininkų susirinkimas. Jis priima svarbiausius sprendimus, pavyzdžiui, tvirtina įstatus ir jų pakeitimus, priima sprendimus dėl vadovo skyrimo ar atšaukimo (jei tai priskirta jo kompetencijai), reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ir kitais įstatymuose ar įstatuose numatytais klausimais.
Be šių privalomų organų, VšĮ įstatuose gali būti numatyti ir kolegialūs valdymo organai, pavyzdžiui, valdyba ar kiti kolegialūs organai. Jų sudarymo tvarka, kompetencija ir funkcijos nustatomos įstatuose.
Taip, viešosios įstaigos vadovas gali dirbti pagal darbo sutartį. Darbo sutartis su vadovu sudaroma Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Vadovui mokamas darbo užmokestis, nuo kurio apskaičiuojami ir sumokami visi teisės aktuose nustatyti mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos.
Taip, viešoji įstaiga gali samdyti darbuotojus. Su darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. VšĮ privalo apskaičiuoti darbo užmokestį, sumokėti mokesčius ir teikti su darbo santykiais susijusias deklaracijas bei pranešimus.
Taip, viešoji įstaiga gali pasitelkti savanorius. Savanoriška veikla organizuojama Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka. Su savanoriu gali būti sudaroma savanoriškos veiklos sutartis, kurioje nustatomos savanoriškos veiklos sąlygos, teisės ir pareigos.
Savanoriška veikla neatstoja darbo santykių, todėl, kai atliekamas darbas atitinka darbo santykių požymius, su asmeniu turi būti sudaryta darbo sutartis.
Taip, viešoji įstaiga gali gauti paramą ir gyventojų skiriamą iki 1,2 proc. GPM. Tam VšĮ turi įgyti paramos gavėjo statusą ir atitikti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytus reikalavimus.
Gavusi paramą, VšĮ privalo ją naudoti pagal paskirtį, tvarkyti jos apskaitą ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti paramos panaudojimo ataskaitas.
Taip, viešosios įstaigos pavadinimą, buveinės adresą ir vadovą galima pakeisti. Šie pakeitimai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka, o pakeisti duomenys įregistruojami Juridinių asmenų registre.
Priklausomai nuo keičiamų duomenų, gali reikėti pakeisti įstatus, priimti dalininkų sprendimą ar pateikti kitus reikalingus dokumentus.
Nauji VšĮ dalininkai priimami dalininkų susirinkimo sprendimu. Asmuo, siekiantis tapti dalininku, perduoda VšĮ įnašą, o jo teisės įforminamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Keičiantis dalininkui, sudaroma dalininko teisių perleidimo sutartis arba kitas teisėtas dalininko pasikeitimą patvirtinantis dokumentas. Pasikeitę duomenys įregistruojami JADIS, o prireikus – ir kituose valstybės registruose.
Taip, viešoji įstaiga gali būti pertvarkyta į kitą juridinę formą, kai tai leidžia teisės aktai. Sprendimą dėl pertvarkymo priima dalininkų susirinkimas, o pertvarkymo procedūra vykdoma Civilinio kodekso, Viešųjų įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Taip, viešąją įstaigą galima perleisti kitam asmeniui, tačiau parduodama ne pati VšĮ, o dalininko teisės. Dalininko teisių perleidimas įforminamas sutartimi, o pasikeitę duomenys teisės aktų nustatyta tvarka įregistruojami JADIS.
VšĮ likviduojama dalininkų sprendimu arba kitais įstatymuose nustatytais pagrindais. Paskiriamas likvidatorius, apie likvidavimą informuojamas Juridinių asmenų registras, viešai paskelbiama apie likvidavimą arba raštu informuojami kreditoriai. Atsiskaičius su kreditoriais, užbaigiama likvidavimo procedūra ir VšĮ išregistruojama iš Juridinių asmenų registro.
© 2025 apskaitaag.lt
