Labdaros ir paramos fondas – visuomenei naudingai veiklai
Labdaros ir paramos fondas – visuomenei naudingai veiklai
Labdaros ir paramos fondas – visuomenei naudingai veiklai
Tai reiškia, kad jo steigėjai už fondo veiklą neatsako savo asmeniniu turtu. Pagrindinis fondo tikslas – remti ir padėti tam tikriems fiziniams ir juridiniams asmenims. Fondą įsteigti gali mažiausiai vienas žmogus arba organizacija. Steigėjas įneša tam tikrą finansinį įnašą ir vadinamas dalininku.
Labdaros ir paramos fondas gali tapti paramos gavėju. Tokiu būdu jam galima kiekvienais metais pervesti 1,2 % nuo gyventojų pajamų mokesčio. Fondo pelnas skiriamas fondui išlaikyti ir tiesioginiams tikslams, tačiau negali būti išmokamas dalininkams. Fondas gali valdyti turtą, samdyti tam tikrų specialybių darbuotojus, mokėti jiems atlyginimą.
Labdaros ir paramos fondo steigimas nėra sudėtingas procesas. Reikia paruošti įstatus, reglamentuojančius fondo veiklą ir administravimą, surinkti visų dalininkų duomenis, sudaryti steigimo sutartį. Fondas turi turėti registracijos adresą, kaip ir bet kuri kita organizacija ar įmonė. Paramos fondo steigimas turi vieną niuansą – pavadinime turi būti žodžiai „labdaros“, „paramos“ arba abu kartu „labdaros ir paramos“. Taip yra paprasčiau fondą identifikuoti, nes jis yra viešasis juridinis asmuo ir privalo teikti informaciją apie savo veiklą ir dalininkus.
Labdaros fondą valdo visuotinis susirinkimas, tačiau jo metu gali būti išrinktas ir fondo vadovas, jei tokią galimybę numato įstatai. Taip pat fondas gali turėti kitus valdymo organus – skyrius, pareigybes ir t. t. Visa tai turi numatyti įstatai.
Jei turite klausimų dėl labdaros ir paramos fondo steigimo, susisiekite su mumis – pakonsultuosime nemokamai.
Labdaros ir paramos fondas (LPF) – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – teikti labdarą, paramą ar kitokią pagalbą visuomenei naudingose srityse.
Fondas gali veikti mokslo, kultūros, švietimo, meno, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingose srityse.
Pagrindinis skirtumas – organizacijos paskirtis ir veiklos modelis.
| LPF | VšĮ | Asociacija | |
|---|---|---|---|
| Pagrindinė paskirtis | Labdaros, paramos ir kitos pagalbos teikimas | Visuomenei naudingų paslaugų ir veiklos vykdymas | Narių veiklos koordinavimas ir interesų atstovavimas |
| Dalyviai | Dalininkai | Dalininkai | Nariai |
| Minimalus steigėjų skaičius | 1 | 1 | 3 |
LPF dažniausiai pasirenkamas tada, kai pagrindinė organizacijos paskirtis yra kaupti lėšas ar kitą turtą ir naudoti juos labdarai, paramai ar kitokiai pagalbai teikti.
Labdaros ir paramos fondą gali steigti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą gali būti paramos teikėjais. Fondą gali steigti vienas arba keli steigėjai.
Fondo steigėjais negali būti:
LPF gali steigti vienas arba keli fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys.
Kalbant apie labdaros ir paramos fondo steigimą, kartais vartojamas terminas „pradinis kapitalas“, tačiau teisiškai tai nėra tikslu. „Įstatinio kapitalo“ sąvoka būdinga akcinių bendrovių teisiniam reguliavimui, o steigiant labdaros ir paramos fondą kalbama apie steigėjų įnašus.
Minimalus steigėjo įnašo dydis nenustatytas. Steigėjo įnašas gali būti:
Fondas taip pat gali turėti neliečiamąjį kapitalą, tačiau jo formuoti steigiant fondą neprivaloma.
Notaro dažniausiai prireikia tada, kai steigėjai nori įstatuose numatyti individualias sąlygas, kurių nėra galimybės pasirinkti pavyzdiniuose įstatuose.
Notaro taip pat gali prireikti, kai steigėjai neturi ar negali įgyti steigimui reikalingų elektroninių parašų arba kitais išskirtiniais atvejais.
Steigiant labdaros ir paramos fondą internetu reikia žinoti pagrindinius steigiamo fondo ir jo steigėjų duomenis.
Reikės nurodyti:
Steigiant internetu naudojami pavyzdiniai steigimo dokumentai, todėl atskirai jų rengti nereikia.
Taip, labdaros ir paramos fondą galima registruoti savo namų adresu. Tai vienas paprasčiausių sprendimų, jei turite tinkamas patalpas ir savininkų sutikimą.
Jei savo adreso naudoti nenorite arba neturite tinkamų patalpų, galima pasinaudoti registracijos adreso suteikimo paslauga.
Labdaros ir paramos fondo organų struktūra nustatoma fondo įstatuose. Steigiant fondą elektroniniu būdu Registrų centro pavyzdiniuose dokumentuose numatyti šie fondo organai:
| Fondo organas | Ar privalomas? | Pagrindinė funkcija |
|---|---|---|
| Visuotinis dalininkų susirinkimas | Taip | Priima svarbiausius fondo sprendimus |
| Vadovas | Taip, steigiant elektroniniu būdu | Organizuoja fondo veiklą ir atstovauja fondui |
| Revizorius | Taip, steigiant elektroniniu būdu | Vykdo fondo vidaus kontrolę |
| Valdyba | Neprivaloma | Kolegialus valdymo organas, priimantis jo kompetencijai priskirtus sprendimus |
| Valdybos pirmininkas | Jei sudaroma valdyba | Organizuoja valdybos darbą |
Steigiant elektroniniu būdu pagal Registrų centro pavyzdinius steigimo dokumentus privalomi organai:
Pasirinkus kitokią fondo organų struktūrą, rengiami individualūs įstatai ir fondas steigiamas notarine tvarka.
Labdaros ir paramos fondo vadovu gali būti tiek fondo dalininkas, tiek kitas fizinis asmuo. Vadovą renka ir atšaukia visuotinis dalininkų susirinkimas.
Steigiant fondą elektroniniu būdu pagal pavyzdinius steigimo dokumentus vadovas yra privalomas fondo valdymo organas.
Revizorius – fondo vidaus kontrolę vykdantis asmuo. Steigiant labdaros ir paramos fondą elektroniniu būdu pagal pavyzdinius įstatus revizorius yra vienas iš privalomų fondo organų.
Labdaros ir paramos fondo revizoriumi turi būti asmuo, galintis nepriklausomai vykdyti fondo vidaus kontrolę. Revizorių renka visuotinis dalininkų susirinkimas, o jo veiklos tvarka nustatoma fondo įstatuose.
Pastaba: galiojantis Labdaros ir paramos fondų įstatymas revizoriaus kvalifikacijos reikalavimų detaliai nenustato, todėl konkrečios jo teisės, pareigos ir kadencija pirmiausia priklauso nuo fondo įstatų.
Labdaros ir paramos fondo dalininkais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, fondo steigėjai ir kiti asmenys, kuriems dalininko teisės suteikiamos fondo įstatuose nustatyta tvarka. Įregistravus fondą, jo dalininkų sudėtis gali keistis.
Dalininkų skaičius nėra nekintamas – veiklos metu dalininkai gali prisijungti, išstoti ar įstatymų ir įstatų nustatytais atvejais būti pašalinti.
Taip, labdaros ir paramos fondo dalininkas gali išstoti iš fondo, o nustatytais atvejais – būti pašalintas.
Taip, vienintelis labdaros ir paramos fondo dalininkas gali atsisakyti dalininko statuso ir suteikti dalininko teises fondo paramos teikėjui ar keliems paramos teikėjams.
Neliečiamasis kapitalas – tai nuo kito fondo turto atskirtos lėšos, kurios iš esmės nėra naudojamos tiesiogiai fondo veiklai finansuoti, o yra investuojamos. Fondo tikslams įgyvendinti naudojamos iš neliečiamojo kapitalo investavimo gaunamos pajamos.
Svarbiausi principai:
Neliečiamąjį kapitalą valdančiame fonde privaloma sudaryti valdybą. Ją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 fiziniai asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytus reputacijos, išsilavinimo ir patirties reikalavimus.
Neliečiamasis kapitalas gali būti suformuotas iš paramos teikėjų ar testatorių perduotų lėšų arba paties fondo iniciatyva. Jo dydis turi būti ne mažesnis kaip 72 405 Eur.
Neliečiamasis kapitalas gali būti formuojamas:
Jeigu neliečiamasis kapitalas formuojamas fondo iniciatyva, ne mažesnė kaip 72 405 Eur suma turi būti suformuota per 3 metus nuo sprendimo formuoti neliečiamąjį kapitalą įregistravimo Juridinių asmenų registre. Formavimui skirtos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje.
Neliečiamąjį kapitalą sudarančios lėšos turi būti investuojamos, o fondo veiklai ir visuomenei naudingiems tikslams paprastai naudojamos iš investavimo gautos pajamos. Investuojant turi būti derinama investicijų rizika su fondo siekiamais tikslais.
Svarbiausi apribojimai:
Pats neliečiamasis kapitalas nėra įprastas fondo išlaidų finansavimo šaltinis – jo esmė yra išsaugoti kapitalą ir fondo tikslams finansuoti naudoti jo generuojamas pajamas.
Labdara ir parama skiriasi pirmiausia tuo, kam ir kokiais tikslais ji teikiama. Abiem atvejais pagal Labdaros ir paramos įstatymą turtas, lėšos ar paslaugos teikiami savanoriškai ir neatlygintinai, tačiau skiriasi jų gavėjai ir paskirtis.
Labdaros ir paramos fondas pagal savo paskirtį gali gauti paramą ir pats teikti labdarą bei paramą, laikydamasis įstatymuose nustatytų sąlygų.
Paramą labdaros ir paramos fondui gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys bei kiti Labdaros ir paramos įstatyme numatyti paramos teikėjai.
Paramos teikėjais gali būti:
Fondas taip pat gali gauti anoniminę paramą, kai paramos teikėjas nėra žinomas, pavyzdžiui, tam tikrais viešo paramos rinkimo atvejais.
Labdaros ir paramos fondas gali teikti pagalbą fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, švietimo, kultūros, meno, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės pagalbos ir kitose visuomenei naudingose srityse. Konkretūs gavėjai ir pagalbos forma turi atitikti Labdaros ir paramos įstatymą bei fondo įstatuose nustatytus tikslus.
Pavyzdžiui, fondo lėšomis gali būti:
Teisiškai svarbu atskirti, ar konkrečiu atveju pagalba laikoma labdara, parama ar kita fondo tikslus atitinkančia pagalba – tai priklauso nuo gavėjo ir pagalbos paskirties.
Labdaros ir paramos fondo lėšos ir pajamos naudojamos fondo įstatuose nustatytiems veiklos tikslams įgyvendinti. Jeigu paramos teikėjas nustato konkrečią paramos paskirtį, fondas turi laikytis nustatytų paramos naudojimo sąlygų.
Fondo lėšos gali būti naudojamos:
Administravimo išlaidoms taikomi atskiri Labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatyti apribojimai.
Fondo administravimo išlaidoms per vienus metus galima panaudoti ne daugiau kaip 20 procentų per tuos metus gautų fondo pajamų. Ši nuostata nustatyta Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje.
Prie administravimo išlaidų gali būti priskiriamos fondo valdymui ir veiklos administravimui reikalingos išlaidos, pavyzdžiui, darbo užmokestis, patalpų išlaikymas, apskaitos, teisinės, ryšio ir kitos administracinės paslaugos.
Neliečiamąjį kapitalą valdančiam fondui taikoma ir speciali taisyklė: administravimo išlaidoms galima panaudoti ne daugiau kaip 1/20 (5 %) per metus iš neliečiamojo kapitalo gautų pajamų.
Taip, labdaros ir paramos fondo lėšos gali būti naudojamos darbuotojų atlyginimams, patalpų nuomai, apskaitai ir kitoms fondo veiklai reikalingoms administravimo išlaidoms apmokėti.
Pavyzdžiui, gali būti apmokamos:
Administravimo išlaidoms taikoma 20 % per metus gautų fondo pajamų riba, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje.
Labdaros ir paramos fondas turi atsisakyti priimti lėšas ar turtą, jeigu paramos teikėjas, naudodamasis suteikta parama, galėtų daryti įtaką fondo veiklai savo ar kitų asmenų naudai.
Šis reikalavimas skirtas užtikrinti, kad fondo veikla ir sprendimai išliktų nepriklausomi nuo paramos teikėjo interesų.
Taip, labdaros ir paramos fondas gali gauti gyventojų skiriamą 1,2 % pajamų mokesčio dalį, jeigu atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas.
Nuo 2026 m. pajamų 1,2 % GPM dalį gali gauti nevyriausybinės organizacijos, kurios turi:
Todėl vien labdaros ir paramos fondo teisinės formos nepakanka – fondas turi atitikti nustatytus reikalavimus 1,2 % GPM daliai gauti.
Taip, labdaros ir paramos fondas gali vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, jeigu ji neprieštarauja fondo veiklos tikslams ir yra reikalinga jiems pasiekti.
Fondas gali gauti pajamų už prekes ar paslaugas, tačiau:
Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas.
Taip, labdaros ir paramos fondas gali turėti samdomų darbuotojų ir mokėti jiems darbo užmokestį. Darbuotojai gali būti samdomi fondo administravimui, projektams vykdyti, paslaugoms teikti ar kitoms fondo veiklai reikalingoms funkcijoms atlikti.
Darbo santykiams taikomos bendros Darbo kodekso, GPM ir socialinio draudimo taisyklės. Darbo užmokestis ir su darbuotojais susijusios administravimo išlaidos taip pat turi būti vertinamos atsižvelgiant į fondui taikomą administravimo išlaidų ribojimą.
Taip, labdaros ir paramos fonde galima dirbti savanoriškai. Savanoriai gali neatlygintinai prisidėti prie fondo projektų, renginių, administracinės ar kitos fondo veiklos.
Savanoriška veikla nėra darbo santykiai ir už ją nemokamas darbo užmokestis, tačiau gali būti kompensuojamos su savanoryste susijusios išlaidos.
Savanorystė ypač aktuali ir mokiniams – labdaros ir paramos fonde mokiniai gali savanoriškai atlikti privalomas socialines-pilietines valandas ir kartu prisidėti prie visuomenei naudingos veiklos.
Savanorišką veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas.
Taip, labdaros ir paramos fondas privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti metines ataskaitas. Apskaitos pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar fondas vykdo ūkinę-komercinę veiklą.
Pasibaigus finansiniams metams fondas turi parengti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą arba teisės aktuose nustatytais atvejais metinę ataskaitą. Jos turi būti patvirtintos ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir pateiktos Juridinių asmenų registrui per 30 dienų nuo patvirtinimo.
Fondo apskaitą ir atskaitomybę reglamentuoja Finansinės apskaitos įstatymas, Labdaros ir paramos fondų įstatymas bei pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos taisyklės.
Labdaros ir paramos fondui metinių finansinių ataskaitų auditas privalomas, jeigu fondas atitinka bent vieną iš įstatyme nustatytų sąlygų.
Auditas privalomas, kai:
Šiuos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 2 dalis.
Be to, neliečiamąjį kapitalą valdančiam fondui taikomi papildomi finansinės veiklos kontrolės reikalavimai, todėl šį atvejį verta vertinti atskirai.
© 2025 apskaitaag.lt
