Nuo dokumentų parengimo iki įmonės įregistravimo
Nuo dokumentų parengimo iki įmonės įregistravimo
Nuo dokumentų parengimo iki įmonės įregistravimo
Taip jau susiklostė, kad įsteigus UAB įgyjamas tam tikras prestižas bei parodomi įmonės rimti ketinimai. UAB – ribotos atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad įmonės steigėjai neatsako už įmonės veiklą savo asmeniniu turtu.
UAB steigėjai yra vadinami akcininkais. Jų tikslas – uždirbti ir išsimokėti pelną dividendų pavidalu, įstatuose numatyta tvarka. Akcininkų skaičius yra ribojamas iki 250. Jei UAB nori plėstis, ji gali būti pertvarkoma į Akcinę bendrovę.
Kodėl turėtumėte rinktis UAB?
Ar yra trūkumų? Bene vienintelis ir svarbiausias UAB trūkumas yra privalomas įstatinis kapitalas – 1000 eurų. Jis reikalingas steigiant įmonę. Steigiamos UAB kaupiamojoje banko sąskaitoje turi būti sukauptas įstatinis kapitalas. Įregistravus bendrovę pinigai, esantys banko sąskaitoje tampa įmonės nuosavybe. Šiuos pinigus įmonė gali išleisti prekėms ir paslaugoms pirkti, mokėti atlyginimus, mokesčius ar kitai įmonės veiklai
Pasikonsultuokite su mumis ir nuspręskite kuris UAB steigimo būdas yra patogiausias jums.
Drąsiai ženkite savo tikslų link su jau įregistruota UAB! Mūsų parduodamos įmonės yra pilnai sutvarkytos, o jų informacija pateikta visuose privalomuose registruose. Sandorio metu notaras įstatymų nustatyta tvarka atlieka patikras jam matomuose registruose ir patikrina įmonės duomenis, kad savo veiklą pradėtumėte užtikrintai, skaidriai ir operatyviai.
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) – ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalytas į akcijas. Ribotos civilinės atsakomybe reiškia, kad paprastai akcininkai už bendrovės prievoles savo asmeniniu turtu neatsako.
UAB yra viena universaliausių verslo formų – ji gali būti tinkama tiek vieno žmogaus pradedamam ar smulkiam verslui, tiek kelių partnerių verslui, startuoliui, planuojančiam pritraukti investuotojų, ar jau veikiančiai ir augančiai įmonei.
UAB yra tarpinis ir labai universalus pasirinkimas tarp ribotos MB struktūros ir stambiam verslui bei viešam kapitalo pritraukimui pritaikytos AB. UAB gali būti steigiama ir nedideliam verslui, tačiau akcijomis pagrįsta nuosavybės struktūra leidžia ją patogiai naudoti augant verslui, keičiantis savininkams ar pritraukiant investuotojų.
| Kriterijus | UAB | MB | AB |
|---|---|---|---|
| Civilinė atsakomybė | Ribota | Ribota | Ribota |
| Minimalus įstatinis kapitalas | 1 000 Eur | Nėra | 25 000 Eur |
| Savininkai | Akcininkai | Nariai | Akcininkai |
| Nuosavybės forma | Akcijos | Nario teisės | Akcijos |
| Juridinis asmuo gali būti savininku ar steigėju | Taip | Ne | Taip |
| Tinka vienam smulkiam verslui | Taip | Taip | Galima, bet paprastai nepraktiška |
| Tinka kelių partnerių verslui | Taip | Taip | Taip |
| Tinka startuoliui / investuotojų pritraukimui | Taip | Ne | Taip |
| Akcijų viešas platinimas ir prekyba | Ne | Nėra akcijų | Taip |
| Tinkamumas dideliam verslui | Taip | Ribotesnis | Taip |
UAB pranašumas yra tai, kad nereikia rinktis juridinės formos vien pagal dabartinį verslo dydį. UAB galima pradėti nuo vieno akcininko ir nedidelės veiklos, o verslui augant keisti akcininkų struktūrą, pritraukti investuotojų ar perleisti akcijas nekeičiant pačios juridinės formos.
AB nuo UAB pirmiausia skiriasi tuo, kad jos minimalus įstatinis kapitalas yra 25 000 Eur, o akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai. Dėl to daugumai smulkaus ir vidutinio verslo įmonių UAB yra praktiškesnė forma.
Taip. UAB tinka ne tik didesniam, bet ir pradedančiam bei smulkiam verslui. UAB gali įsteigti vienas žmogus, o minimalus įstatinis kapitalas yra 1 000 Eur.
UAB verta rinktis, kai norima:
Todėl UAB galima pasirinkti jau verslo pradžioje ir vėliau, verslui augant, nereikia vien dėl jo dydžio keisti juridinės formos.
Taip. UAB yra tinkamiausia juridinė forma Lietuvoje startuoliui, planuojančiam pritraukti investuotojų ir auginti verslą. UAB kapitalas padalytas į akcijas, todėl galima priimti naujus akcininkus, išleisti naujas akcijas, susitarti dėl investuotojų teisių ir numatyti akcijų opcionus darbuotojams. Tai ypač svarbu pritraukiant rizikos kapitalo (VC) investicijas, nes investuotojo grąža dažniausiai siejama su jo turimų akcijų vertės augimu didėjant pačios bendrovės vertei ir vėlesniu pasitraukimu iš investicijos (exit).
UAB struktūra gali būti pritaikoma skirtingiems startuolio augimo ir finansavimo etapams:
| Etapas | Angliškas terminas | Ką tai reiškia startuoliui |
|---|---|---|
| Pradinis etapas | Pre-seed | Formuojama komanda, vystoma idėja, kuriamas pirmasis produktas (MVP), gali būti pritraukiami verslo angelai ar kitas pradinis finansavimas |
| Ankstyvasis etapas | Seed | Produktas išbandomas rinkoje, plečiama komanda, pritraukiami verslo angelai, rizikos kapitalo fondai ar kiti investuotojai |
| A, B ir vėlesni investavimo etapai | Series A, Series B... | Pritraukiamos didesnės investicijos, gali būti išleidžiamos naujos akcijos ir priimami nauji akcininkai |
| Darbuotojų akcijų opcionų rezervas | Employee option pool | Dalis akcijų numatoma darbuotojų opcionams, siekiant pritraukti ir išlaikyti svarbius komandos narius |
| Pasitraukimas iš investicijos | Exit | Steigėjai ar investuotojai parduoda savo akcijas arba parduodama visa bendrovė |
Augant startuoliui naudojami ir kiti investavimo bei akcininkų santykių sprendimai: laipsniškas teisės į akcijas ar opcionus įgijimas (vesting), akcijų opcionai (stock options), akcijų atpirkimo susitarimai (share buyback agreements), akcininkų sutartis (shareholders’ agreement), pirmumo teisės, naujų akcijų emisijos ir kiti susitarimai.
Todėl apie UAB galima kalbėti praktiškai visu startuolių žodynu – nuo pradinio etapo (pre-seed) ir pirmųjų investuotojų iki darbuotojų opcionų, rizikos kapitalo ir pasitraukimo iš investicijos (exit). UAB galimybė keisti akcininkų ir kapitalo struktūrą yra vienas svarbiausių šios juridinės formos pranašumų startuoliui.
UAB gali steigti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
UAB gali steigti vienas arba daugiau steigėjų. Kai UAB steigia vienas steigėjas, sudaromas steigimo aktas, kai du ar daugiau – steigimo sutartis. UAB akcininkų skaičius šiuo metu neberibojamas.
Minimalus UAB įstatinis kapitalas yra 1 000 Eur. Jis nustatytas Akcinių bendrovių įstatyme.
Steigiant UAB pradinis įnašas mokamas pinigais į steigiamos bendrovės vardu atidarytą kaupiamąją sąskaitą. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik įregistravus bendrovę.
Iki UAB įregistravimo kiekvienas steigėjas turi pinigais apmokėti ne mažiau kaip 1/4 savo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir visų akcijų priedų sumos. Kartu visų steigėjų pradinių įnašų suma negali būti mažesnė už minimalų UAB įstatinį kapitalą – 1 000 Eur.
Taigi iki UAB įregistravimo pinigais turi būti sumokėta ne mažiau kaip 1 000 Eur, o kiekvieno steigėjo pradinis įnašas turi sudaryti ne mažiau kaip 1/4 jo pasirašytų akcijų nominalios vertės.
Likusi akcijų kainos dalis gali būti apmokėta po UAB įregistravimo pinigais arba nepiniginiu įnašu, tačiau visos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per steigimo dokumentuose nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo steigimo sutarties arba steigimo akto sudarymo dienos.
Taip, UAB akcijas galima apmokėti nepiniginiu įnašu – turtu ar turtinėmis teisėmis, kuriuos galima ekonomiškai įvertinti. Tačiau nepiniginis įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo, o jo vertinimo ataskaitai taikomi Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai.
Darbai ir paslaugos negali būti naudojami kaip nepiniginis įnašas akcijoms apmokėti.
Taip, UAB galima įsteigti internetu per Registrų centro savitarnos sistemą. Elektroniniu būdu UAB steigiama naudojant nustatytas pavyzdines steigimo dokumentų formas, o dokumentai pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Notaras paprastai reikalingas, kai UAB negalima arba nenorima steigti elektroniniu būdu naudojant Registrų centro pavyzdinius steigimo dokumentus.
Steigimas notaro biure gali būti pasirenkamas, kai:
steigėjai nori individualių UAB įstatų, kuriuose būtų nustatyta daugiau įvairių, įstatymams neprieštaraująnčių, nuostatų, negu numatyta standartiniuose Registrų centro pavyzdiniuose įstatuose.
UAB steigimo dokumentams parengti reikia informacijos apie steigėjus, būsimą bendrovę, jos vadovą ir įstatinį kapitalą.
Paprastai reikia pateikti:
Rekomenduojame iš karto nurodyti telefono numerį ir elektroninio pašto adresą, kuriuos įmonė naudos ir ateityje. Įmonių kontaktiniai duomenys neretai patenka į verslo katalogus ir duomenų bazes, todėl, norint atskirti asmeninius ir verslo kontaktus, steigėjo asmeninių duomenų geriau nenaudoti.
Dar prieš steigiant UAB, rezervavus jos pavadinimą, galima užregistruoti domeno vardą, sukurti įmonės elektroninio pašto dėžutę ir įsigyti išankstinio mokėjimo SIM kortelę. Įregistravus UAB, telefono numerį galima perregistruoti bendrovės vardu.
Ne, prieš steigiant UAB pavadinimo rezervuoti neprivaloma. Bendrovę galima steigti ir iš anksto neįregistravus laikino pavadinimo Juridinių asmenų registre.
Tačiau pavadinimą rezervuoti verta, jeigu steigimo procesas nepradedamas iš karto arba norima būti tikriems, kad pasirinkto pavadinimo tuo metu neužims kitas asmuo. Laikinas pavadinimas į Juridinių asmenų registrą įrašomas 6 mėnesiams.
Taip, steigiant UAB būtina atidaryti kaupiamąją banko sąskaitą, į kurią steigėjai perveda piniginius įnašus už pasirašytas akcijas. Sąskaita atidaroma steigiamos UAB vardu dar iki bendrovės įregistravimo.
Po UAB įregistravimo kaupiamoji sąskaita performinama į atsiskaitomąją sąskaitą, kuria bendrovė gali naudotis įprastai veiklai.
Taip, UAB buveinę galima registruoti gyvenamosiose patalpose, taip pat ir savo namų adresu. Jeigu patalpos priklauso pačiam steigėjui, papildomo kito asmens sutikimo nereikia. Jeigu yra kitų patalpų savininkų, UAB buveinei registruoti reikalingas jų sutikimas.
UAB steigimo trukmė ir kaina priklauso nuo pasirinkto steigimo būdo. Elektroniniu būdu, kai visi dokumentai tinkamai parengti ir nėra trūkumų, UAB paprastai įregistruojama per kelias darbo dienas. Steigiant per notarą procesas trunka ilgiau ir papildomai mokama už notaro paslaugas.
Be Registrų centro mokesčių, gali būti patiriamos išlaidos už steigimo dokumentų parengimą, notaro paslaugas, juridinio adreso suteikimą ar kitas pasirinktas paslaugas.
Įregistravus UAB, reikia atlikti kelis svarbius veiksmus, kad bendrovė galėtų sklandžiai pradėti veiklą. Pirmiausia pateikiami duomenys apie akcininkus į JADIS, po to – apie galutinius naudos gavėjus į JANGIS. Atlikus šiuos veiksmus, banke kaupiamoji sąskaita performinama į atsiskaitomąją.
Atsižvelgiant į planuojamą veiklą, taip pat pasirūpinama finansine apskaita, darbuotojų įdarbinimu, registracija PVM mokėtoju, licencijomis ar kitais veiklai reikalingais formalumais.
UAB akcininkas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso viena ar daugiau bendrovės akcijų. Akcininko teisės priklauso nuo jo turimų akcijų skaičiaus, klasės ir bendrovės įstatų.
Akcininkas turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, balsuoti, gauti informaciją apie bendrovę, gauti dividendus, pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų bei, bendrovę likviduojant, gauti likusio turto dalį. Konkrečias turtines ir neturtines akcininkų teises nustato Akcinių bendrovių įstatymas ir bendrovės įstatai.
UAB gali išleisti skirtingų klasių akcijas, suteikiančias jų savininkams skirtingas teises. Visos tos pačios klasės akcijos turi būti vienodos nominalios vertės ir suteikti vienodas teises.
Paprastosios akcijos suteikia balso teisę ir yra įprasta UAB akcijų rūšis. Privilegijuotosios akcijos gali suteikti kitokias turtines ar balsavimo teises, kurios nustatomos bendrovės įstatuose. Daugiabalsės akcijos suteikia daugiau balsų – nuo 2026 m. liepos 1 d. viena tokia akcija gali suteikti iki 10 balsų.
Skirtingos akcijų klasės ypač aktualios bendrovėms, kurios turi kelis akcininkus ar planuoja pritraukti investuotojų, nes leidžia lanksčiau nustatyti akcininkų balsavimo ir kitas teises.
UAB akcijos gali būti materialiosios arba nematerialiosios. Materialioji akcija yra fizinis dokumentas, kuriame nurodomas jos savininkas ir įstatyme nustatyti akcijos duomenys. Materialiosios akcijos savininku laikomas joje nurodytas asmuo.
Nematerialiosios akcijos neturi fizinio dokumento – jos apskaitomos akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Nematerialiosios akcijos savininku laikomas asmuo, kurio vardu atidaryta atitinkama vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.
UAB gali pasirinkti materialiąsias arba nematerialiąsias akcijas, o akcinės bendrovės (AB) akcijos gali būti tik nematerialiosios.
UAB valdyme dalyvauja visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas (direktorius), o valdyba sudaroma, jeigu tai numatyta bendrovės įstatuose. Jų funkcijos ir atsakomybė skiriasi.
Akcininkai sprendžia svarbiausius bendrovės klausimus – keičia įstatus, renka valdybą, jeigu ji sudaroma, tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį, skirsto pelną, sprendžia dėl įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo ir kitus įstatyme jų kompetencijai priskirtus klausimus.
Direktorius organizuoja kasdienę UAB veiklą ir veikia bendrovės vardu. Jeigu sudaroma valdyba, ji atlieka įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatytas valdymo bei priežiūros funkcijas.
UAB akcininkai sprendimus paprastai priima visuotiniame akcininkų susirinkime balsuodami pagal turimų akcijų suteikiamas balsavimo teises. Įprastiems sprendimams paprastai pakanka daugiau balsų „už“ negu „prieš“, jeigu įstatymas ar bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos.
Svarbesniems sprendimams, pavyzdžiui, dėl įstatų keitimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, bendrovės reorganizavimo ar likvidavimo, Akcinių bendrovių įstatymas nustato kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimus.
Kai UAB turi vieną akcininką, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus jis priima vienas ir juos įformina raštu, vinintelio akcininko sprendimu.
Dividendai – akcininkams paskirstoma UAB uždirbto pelno dalis. Sprendimą dėl pelno paskirstymo ir dividendų skyrimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
Dividendai skiriami atsižvelgiant į akcininko turimų akcijų suteikiamas teises. Paskirti dividendai turi būti išmokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo juos išmokėti priėmimo dienos.
Dividendų negalima skirti ir mokėti, jeigu bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki, taip pat kitais Akcinių bendrovių įstatyme nustatytais atvejais.
UAB direktorius paskiriamas dar bendrovės steigimo metu, tačiau įstatymas nenustato konkretaus termino, per kiek laiko po UAB įregistravimo su juo turi būti sudaryta darbo sutartis. Jei įmonė veiklos nevykdo, direktoriaus iš karto įdarbinti neprivaloma.
Prieš direktoriui faktiškai pradedant dirbti turi būti tinkamai įforminti darbo santykiai ir apie juos pranešta „Sodrai“.
Ne, UAB neprivalo turėti darbuotojų vien dėl to, kad yra įregistruota. Jei bendrovė veiklos nevykdo, joje gali nebūti nė vieno pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo.
Pradėjus vykdyti veiklą, darbuotojai įdarbinami pagal realų bendrovės poreikį, o direktoriaus darbo santykiai įforminami prieš jam pradedant dirbti.
Dažniausiai UAB moka pelno mokestį, PVM, o turėdama darbuotojų – gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir socialinio draudimo įmokas („Sodrai“). Šių mokesčių deklaravimo ir mokėjimo terminai skiriasi.
Pelno mokestis. 2026 m. standartinis pelno mokesčio tarifas yra 17 %, o nustatytas sąlygas atitinkančioms mažoms įmonėms gali būti taikomas 7 % arba 0 % tarifas. Metinė pelno mokesčio deklaracija PLN204 pateikiama ir mokestis sumokamas iki kitų metų birželio 15 d. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos viršijo 300 000 Eur, UAB turi mokėti avansinį pelno mokestį. Jis mokamas kas ketvirtį – iki kovo 15 d., birželio 15 d., rugsėjo 15 d. ir gruodžio 15 d.
PVM. PVM mokėtoja registruota UAB PVM deklaraciją FR0600 pateikia ir mokėtiną PVM sumoka kas mėnesį iki kito mėnesio 25 d. Išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenys į i.SAF pateikiami iki kito mėnesio 20 d.
GPM nuo darbo užmokesčio. UAB GPM išskaičiuoja iš darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio. Jei atlyginimas išmokamas iki mėnesio 15 d., GPM sumokamas iki to paties mėnesio 15 d., o jei išmokamas po 15 d. – iki to paties mėnesio paskutinės dienos. Mėnesinė GPM313 deklaracija pateikiama iki kito mėnesio 15 d.
„Sodros“ įmokos. Nuo darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos deklaruojamos ir sumokamos kas mėnesį iki kito mėnesio 15 d.
Priklausomai nuo UAB veiklos ir turimo turto, gali atsirasti ir kitų mokesčių – nekilnojamojo turto, taršos, žemės ar kitų teisės aktuose nustatytų mokesčių.
UAB privalo registruotis PVM mokėtoja, kai jos PVM apmokestinamos veiklos Lietuvoje atlygis per einamuosius arba praėjusius kalendorinius metus viršija 45 000 Eur.
Prievolė gali atsirasti ir nepasiekus 45 000 Eur ribos, pavyzdžiui, įsigyjant paslaugas iš užsienio, teikiant tam tikras paslaugas į kitas ES valstybes arba kai iš kitų ES valstybių narių įsigytų prekių vertė viršija 14 000 Eur.
UAB gali registruotis PVM mokėtoja ir savanoriškai, nelaukdama, kol atsiras privalomos registracijos pagrindas.
UAB fiziniam asmeniui išmokami dividendai apmokestinami 15 % gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir į biudžetą sumoka dividendus išmokanti UAB, todėl akcininkas gauna sumą jau atskaičius GPM. 2026 m. dividendai neįtraukiami į metines pajamas, kurioms taikomi 20, 25 ar 32 % progresiniai GPM tarifai.
Jeigu akcininkas yra juridinis asmuo arba užsienio valstybės rezidentas, dividendų apmokestinimas gali skirtis – gali būti taikomos Pelno mokesčio įstatymo lengvatos arba dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.
UAB finansinę apskaitą gali tvarkyti bendrovės pasirinktas apskaitą tvarkantis asmuo – pavyzdžiui, UAB darbuotojas arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar savarankiškai apskaitos paslaugas teikiantis asmuo. Finansinės apskaitos įstatymas nustato, kad UAB vadovas organizuoja bendrovės apskaitą ir parenka apskaitą tvarkantį asmenį.
Taigi UAB neprivalo turėti etatinio buhalterio – finansinės apskaitos tvarkymą galima perduoti apskaitos paslaugų įmonei.
Ne visoms UAB finansinių ataskaitų auditas yra privalomas. Auditas privalomas, kai UAB paskutinę finansinių metų dieną viršija bent du iš trijų nustatytų rodiklių:
Auditas taip pat privalomas UAB, kurios akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė, bei kitais įstatymuose nustatytais atvejais.
UAB akcijų pirkimo–pardavimo sandoris, kai parduodama 25 % ar daugiau bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina viršija 14 500 Eur, privalo būti sudaromas notarine forma. Notarinės formos nesilaikymas, kai ji privaloma, sandorį daro negaliojantį.
Notaro nereikia tik įstatyme numatytais atvejais: kai parduodama mažiau kaip 25 % UAB akcijų ir jų kaina neviršija 14 500 Eur; kai bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas; taip pat parduodant valstybei ar savivaldybei priklausančias akcijas privatizavimo sandoriu.
Vieno sandorio dirbtinai skaidyti į kelias mažesnes sutartis, siekiant išvengti notaro, nereikėtų. Vertinama tikroji šalių valia ir sandorių visuma, todėl fiktyvus skaidymas nepašalina privalomos notarinės formos reikalavimo
Taip, parduodant UAB akcijas kiti bendrovės akcininkai turi pirmumo teisę jas įsigyti, jeigu UAB įstatuose nenustatyta kitaip. Akcininkas apie ketinimą parduoti visas ar dalį akcijų turi raštu pranešti bendrovei, nurodydamas parduodamų akcijų skaičių, jų klases ir kainą.
Bendrovės vadovas per 5 dienas apie parduodamas akcijas informuoja kitus akcininkus. Jeigu jie nepageidauja įsigyti visų siūlomų akcijų, pardavėjas gali jas parduoti kitam asmeniui, tačiau ne mažesne kaina, negu buvo pasiūlyta akcininkams. UAB įstatuose galima nustatyti, kad ši pirmumo teisė netaikoma, arba numatyti kitokią akcijų pardavimo tvarką.
Taip, UAB akcijas galima dovanoti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Dovanojimas nėra akcijų pardavimas, todėl Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta kitų akcininkų pirmumo teisė įsigyti parduodamas akcijas dovanojimo atveju netaikoma. Tačiau būtina patikrinti bendrovės įstatus ir akcininkų susitarimus, kuriuose gali būti nustatytų papildomų akcijų perleidimo sąlygų.
Jeigu dovanojamų akcijų vertė viršija 14 500 Eur, dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos. Mažesnės vertės akcijų dovanojimui taikomi bendrieji Civilinio kodekso dovanojimo sandorių formos reikalavimai.
Ne, dovanojant UAB akcijas sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), broliams, seserims, vaikaičiams ar seneliams, gautos dovanos vertė GPM neapmokestinama.
Tačiau svarbu nepamiršti sandorio formos: jeigu dovanojamų akcijų vertė viršija 14 500 Eur, dovanojimo sutartis turi būti patvirtinta notaro. Mokesčių lengvata nuo pareigos laikytis notarinės sandorio formos neatleidžia.
Taip, vietoje naujos UAB steigimo galima įsigyti jau įsteigtą, veiklos nevykdžiusią bendrovę. Tokiu atveju įsigyjamos jau įregistruotos UAB akcijos, pakeičiami akcininkai, vadovas ir, jei reikia, pavadinimas, buveinė bei kiti bendrovės duomenys.
Mes siūlome nuo 2016 m. įsteigtas, veiklos nevykdžiusias UAB, neturinčias skolų ir veiklos istorijos. Už laikotarpį iki pardavimo būna pateiktos privalomos deklaracijos ir finansinės ataskaitos. Visas šiuo metu siūlomas bendroves galite rasti parduodamų UAB sąraše.
Tai patogus pasirinkimas, kai reikalinga ne naujai steigiama, o anksčiau įregistruota UAB.
Taip, jau įregistruotos UAB pavadinimą, buveinės adresą ir įstatus galima pakeisti. Pakeitimams priimamas akcininkų sprendimas, o nauji duomenys ir, kai reikia, pakeisti įstatai įregistruojami Juridinių asmenų registre.
Keičiant UAB pavadinimą, pakeičiami ir įstatai, o apie numatomą pavadinimo pakeitimą turi būti viešai paskelbta arba raštu pranešta visiems bendrovės kreditoriams. Keičiant buveinės adresą, gali būti reikalingas patalpų savininko sutikimas; jeigu konkretus adresas įrašytas įstatuose, keičiami ir įstatai.
© 2025 apskaitaag.lt
