Asociacija – bendrai veiklai ir narių interesams
Asociacija – bendrai veiklai ir narių interesams
Asociacija – bendrai veiklai ir narių interesams
Asociacija – tai organizacija, vienijanti bendrų tikslų ar interesų turinčius fizinius ar juridinius asmenis. Ji dažnai steigiama profesinėms, verslo, sporto, kultūros, bendruomeninėms ar kitoms interesų grupėms vienyti. Pavyzdžiui, asociacija gali vienyti tos pačios profesijos specialistus, konkretaus sektoriaus įmones, sporto klubus ar bendruomenės narius.
Asociacija leidžia jos nariams veikti kartu, atstovauti bendriems interesams, organizuoti mokymus, renginius, konferencijas, vykdyti bendrus projektus ar formuoti tam tikros srities veiklos standartus. Verslo ar profesinė asociacija gali būti naudinga ir tada, kai kelioms įmonėms ar specialistams svarbu kartu spręsti visam sektoriui aktualius klausimus.
Asociaciją gali steigti ne mažiau kaip trys fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Svarbiausi jos veiklos principai nustatomi įstatuose: veiklos tikslai, narių priėmimo ir išstojimo tvarka, narių teisės ir pareigos, valdymo organai bei jų kompetencija.
Asociacijos pavadinime gali būti vartojamas ne tik žodis „asociacija“. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, gali būti pasirenkamas organizacijos paskirtį atspindintis pavadinimas, pavyzdžiui, sąjunga, draugija, federacija, gildija, susivienijimas ar kitas tinkamas pavadinimas.
Kaip vyksta asociacijos steigimas
Kai asociaciją steigia keli steigėjai ir jie jau yra susitarę dėl pagrindinių sąlygų, steigimas paprastai yra greitas ir nesudėtingas. Parengiami steigimo dokumentai, steigėjai juos pasirašo kvalifikuotais elektroniniais parašais, o asociacija registruojama Juridinių asmenų registre.
Kai steigėjų ar būsimų narių yra daugiau, gali reikėti daugiau pasirengimo – suderinti įstatus, valdymo modelį, narių teises ir pareigas, suorganizuoti steigiamąjį susirinkimą ir tinkamai įforminti priimtus sprendimus.
Asociacija – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti narių veiklą, atstovauti bei ginti jų interesus arba tenkinti kitus viešuosius interesus.
Šią juridinę formą dažniausiai renkasi profesinės ir verslo organizacijos, sporto klubai, bendruomenės, draugijos bei kitos grupės, kurioms svarbu veikti kartu.
Pagrindinis skirtumas – organizacijos paskirtis ir tai, kieno interesams ji atstovauja.
| Kriterijus | Asociacija | Viešoji įstaiga (VšĮ) |
|---|---|---|
| Pagrindinė paskirtis | Narių veiklos koordinavimas ir jų interesų gynimas | Visuomenei naudingos veiklos vykdymas |
| Dalyviai | Nariai | Dalininkai |
| Minimalus steigėjų skaičius | 3 | 1 |
| Kam pasirenkama? | Profesinėms, verslo, bendruomeninėms grupėms | Švietimo, kultūros, socialiniams projektams |
Asociacija pasirenkama tada, kai svarbiausia yra narystė ir bendri narių tikslai, o VšĮ – kai siekiama teikti paslaugas visuomenei.
Asociaciją gali steigti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys. Steigėjais gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys arba jie kartu. Įregistravus asociaciją Juridinių asmenų registre, visi steigėjai tampa jos nariais.
Asociacijai įsteigti reikia ne mažiau kaip trijų steigėjų, o maksimalaus jų skaičiaus įstatymas neriboja. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Minimalus 3 narių skaičius turi būti išlaikomas visą asociacijos veiklos laikotarpį.
Taip, asociaciją galima įsteigti nuotoliniu būdu per Registrų centro savitarną. Steigiant internetu visi steigėjai turi turėti kvalifikuotus elektroninius parašus. Dokumentai pasirašomi elektroniniu būdu ir pateikiami Registrų centrui.
Priklausomai nuo pasirinkto steigimo būdo – internetu arba notaro biure – reikia parengti ir patvirtinti šiuos dokumentus:
Ne, steigiant asociaciją notaras nebūtinas. Jei steigėjams tinka pavyzdiniai steigimo dokumentai, ją galima greitai įsteigti nuotoliniu būdu per Registrų centro savitarną, dokumentus pasirašant kvalifikuotais elektroniniais parašais.
Notaro paslaugų dažniau prireikia nestandartiniais atvejais, pavyzdžiui, kai pavyzdiniai įstatai netinka, reikia individualių valdymo ar narystės sąlygų, tarp steigėjų yra užsienio juridinių asmenų arba pati steigimo situacija yra sudėtingesnė.
Taip, asociacijos buveinė gali būti registruojama tiek gyvenamosios, tiek komercinės ar kitos paskirties patalpose.
Jei patalpos nepriklauso steigėjui, reikalingas patalpų savininko arba visų bendraturčių sutikimas. Jis pasirašomas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tvirtinamas notariškai, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu tvirtinami asociacijos steigimo dokumentai.
Mūsų teikiamų asociacijos steigimo paslaugų kainas rasite šio puslapio viršuje.
Steigiant savarankiškai internetu, mokamas tik Registrų centro nustatytas įregistravimo mokestis. Jei asociacija steigiama per notarą, papildomai reikės apmokėti notaro paslaugas ir kitas su notariniu steigimu susijusias išlaidas.
Steigiant internetu ir visiems steigėjams laiku pasirašius dokumentus elektroniniais parašais, asociacija paprastai įregistruojama per 1–2 darbo dienas.
Steigiant notaro biure, procesas užtrunka ilgiau. Priklausomai nuo dokumentų derinimo, steigėjų skaičiaus ir konkrečios situacijos, visas procesas gali trukti nuo kelių darbo dienų iki kelių savaičių.
Taip. Asociacija gali vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę-komercinę veiklą, jeigu ji neprieštarauja organizacijos įstatams, veiklos tikslams ir yra reikalinga šiems tikslams pasiekti.
Taip, asociacija gali gauti pajamų ir uždirbti pelną. Tačiau kadangi asociacija yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, gautas pelnas negali būti skirstomas nariams – visos lėšos turi būti naudojamos įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti.
Taip. Asociacija gali gauti paramą, jeigu jai suteiktas paramos gavėjo statusas ir ji atitinka Labdaros ir paramos įstatymo reikalavimus. Gauta parama turi būti naudojama pagal paskirtį ir tinkamai apskaitoma.
Taip, tačiau 1,2 % GPM dalis gali būti skiriama tik asociacijai, kuri Juridinių asmenų registre turi paramos gavėjo statusą ir NVO žymą.
Taip, asociacijai gali atsirasti prievolė mokėti pelno mokestį nuo ūkinės-komercinės veiklos apmokestinamojo pelno. 2026 m. taikomas standartinis 17 % pelno mokesčio tarifas, o 7 % arba 0 % tarifas gali būti taikomas, jei tenkinamos Pelno mokesčio įstatymo nustatytos sąlygos.
Asociacija valdoma per visuotinį narių susirinkimą (ar jį pakeičiantį įstatuose numatytą organą) ir bent vieną valdymo organą. Valdymo organu gali būti vienasmenis vadovas, kolegialus organas, pavyzdžiui, valdyba, arba gali veikti abu. Jei asociacijoje sudaromi keli valdymo organai, jų funkcijos ir kompetencija nustatomos įstatuose.
Ne. Visuotinio narių susirinkimo gali nebūti, jei įstatuose numatytas kitas organas, turintis visas jo teises, pavyzdžiui, konferencija, suvažiavimas, kongresas ar asamblėja. Jei kitam organui perduodama tik dalis visuotinio narių susirinkimo teisių, visuotinis narių susirinkimas išlieka privalomas.
Nauji asociacijos nariai priimami įstatuose nustatyta tvarka. Paprastai asmuo pateikia prašymą įstoti, o sprendimą priima įstatuose nurodytas asociacijos organas. Įstatuose taip pat nustatomos stojamojo ir nario mokesčio, išstojimo bei pašalinimo iš asociacijos sąlygos.
Taip, asociacija gali samdyti darbuotojus ir sudaryti su jais darbo sutartis. Darbuotojams taikomi Darbo kodekso, darbo užmokesčio apmokestinimo, GPM ir socialinio draudimo reikalavimai. Asociacijos nariai ar vadovas taip pat gali dirbti asociacijoje ir gauti atlyginimą už atliekamą darbą.
Ne, asociacijos nariai savo asmeniniu turtu už asociacijos skolas ar prievoles neatsako. Asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl už savo įsipareigojimus atsako pati asociacija jai priklausančiu turtu.
© 2025 apskaitaag.lt
