Mažoji bendrija – populiariausia naujai steigiamo verslo teisinė forma Lietuvoje. Šį straipsnį pirmą kartą paskelbėme 2015 metais, o jame pateikta informacija patikrinta ir atnaujinta pagal 2026 metais galiojančius teisės aktus.
Kai 2015 metais rašėme šį straipsnį, mažoji bendrija Lietuvoje dar žengė pirmuosius žingsnius. Per daugiau nei dešimtmetį MB tapo plačiai pasirenkama verslo forma. 2025 metais Lietuvoje įregistruotos 10 788 naujos mažosios bendrijos. 2026 metų pradžioje jų steigimo tempas dar išaugo – per pirmąjį ketvirtį įsteigta 5,26 tūkst. MB, arba 42 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.
Nors MB populiarumas nuo 2015 metų stipriai išaugo, pagrindiniai mažosios bendrijos veikimo principai iš esmės nepasikeitė. Pasikeitė kai kurios sąlygos, mokesčių taisyklės ir palyginimas su kitomis juridinėmis formomis.
Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių.
Mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į mažąją bendriją, taip pat mažosios bendrijos nario teises įgijęs fizinis asmuo. Mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai. Įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas, tačiau negali būti darbai ir paslaugos. Mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe.
Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis.
Mažosios bendrijos organai gali būti: tik mažosios bendrijos narių susirinkimas (tokiu atveju mažosios bendrijos narių susirinkimas yra kartu ir mažosios bendrijos valdymo organas) arba mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas.
Su mažosios bendrijos nariais nesudaromos darbo sutartys, todėl jų gautoms pajamoms taikomos kitos apmokestinimo taisyklės nei darbuotojų gaunamam darbo užmokesčiui.
Mažosios bendrijos pelno paskirstymas
- MB nariui gali būti išmokama pelno dalis avansu už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį;
- pelnas gali būti paskirstomas pasibaigus finansiniams metams.
Mažosios bendrijos pelno dalis, skirta jos nariams, paskirstoma proporcingai kiekvieno nario įnašo dydžiui, jeigu mažosios bendrijos nuostatuose nenustatyta kitaip.
Jeigu mažąją bendriją renkatės naujam verslui, steigimo eigą, kainas ir paslaugų variantus rasite puslapyje MB steigimas.
Mažosios bendrijos privalumai:
- Ribota narių civilinė atsakomybė – mažosios bendrijos nariai paprastai neatsako savo asmeniniu turtu už bendrijos prievoles;
- Netaikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas. 2015 metais, kai buvo publikuotas šis straipsnis, steigiant UAB reikėjo ne mažesnio kaip 2 500 Eur įstatinio kapitalo. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. minimalus UAB įstatinis kapitalas yra 1 000 Eur;
- Mažosios bendrijos narys gali dirbti bendrijoje nesudarydamas darbo sutarties. MB narių gaunamoms pajamoms taikomos atskiros apmokestinimo taisyklės;
- Mažajai bendrijai nebūtinas vadovas;
- Mažosios bendrijos nario teisės gali būti parduodamos ar kitaip perleidžiamos kitam asmeniui Mažųjų bendrijų įstatyme ir bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka.
Mažosios bendrijos trūkumai:
- Steigėjas ir mažosios bendrijos narys gali būti tik fizinis asmuo, narių negali būti daugiau kaip 10;
- Kai mažojoje bendrijoje yra keli nariai, svarbu iš anksto aiškiai susitarti dėl sprendimų priėmimo, pelno paskirstymo ir kitų valdymo klausimų;
- Buhalterinė apskaita nėra automatiškai paprastesnė vien dėl pasirinktos mažosios bendrijos teisinės formos, ypač jei bendrija turi darbuotojų ar yra PVM mokėtoja.